Bulvių maras

Bulvių maras pažeidžia bulvių lapus, lapkočius, stiebus, viršūninius ūglius, gumbus, rečiau pumpurus ir uogas. Pirmieji požymiai ant lapų – mažos, nuo blyškios iki tamsiai žalios spalvos, netaisyklingos formos vandeningos dėmės. Vėliau jos greitai plečiasi ir virsta tamsiai pilkomis arba rudomis tarsi išsiliejančiomis dėmėmis. Kai drėgna, apatinėje lapų pusėje dėmių pakraščiuose atsiranda baltas pūkuotas pelėsis iš grybo sporangių ir sporangiosporų – tai pagrindinis skiriamasis bulvių maro bruožas.

Sparčiausiai liga plinta, kai bulvių lapai yra šlapi, arba santykinis oro drėgnumas artimas 100 proc., temperatūra svyruoja nuo 15 iki 25o C šilumos. Ypač palanku, kai ir popietinėmis valandomis santykinis oro drėgnis išlieka didesnis negu 75 procentai. Palankiomis sąlygomis liga plinta ir vystosi labai greitai, apimdama vis naujus lapus ir stiebus, dėmės plečiasi, pažeisti audiniai pūva, lapai apmiršta, juoduoja ir augalai žūsta. Po užsikrėtimo, priklausomai nuo oro sąlygų, ligos požymiai pasimato po 4–10 dienų, o palankiu oru ypač jautrių veislių bulvėse – net po 3 dienų. Sausu ir karštu oru (kai temperatūra laikosi per 30 C) ligos vystymasis sulėtėja ar net sustoja, esančios dėmės pajuoduoja, sudžiūsta, lūžinėja ir grybas nebesivysto. Tačiau susidarius palankioms oro sąlygoms, ligos plitimas atsinaujina. Ant stiebų ir lapkočių maro pažymiai išryškėja kaip rudos ištęstos juostos. Pažeistu stiebu maisto medžiagos nebepatenka į gumbus.

Grybo sporos lietaus ar laistymo metu nuo lapų nuplaunamos į dirvą ir patenka ant gumbų. Nesunaikinus bulvienojų, bulvių kasimo metu maro sukėlėjas taip pat gali patekti ant gumbų. Užkrėstų gumbų paviršiuje susidaro netaisyklingos, įvairaus dydžio, šiek tiek įdubusios rusvos ar rausvai violetinės vandeningos dėmės. Gali būti pažeidžiamas ir gumbo minkštimas. Perpjovus viduje matyti gelsvai rudas grūdėtas puvinys. Riba tarp ligoto ir sveiko audinio nėra aiškiai apibrėžta, rudi kaiščio pavidalo pažeidimai prasiskverbia įvairiame gylyje.