Pu­pe­lių de­gu­liai

la­bai iš­pli­tu­si ža­lin­ga pu­pe­lių li­ga. Gry­bas pa­žei­džia au­ga­lo ant­že­mi­nes da­lis per vi­są ve­ge­ta­ci­ją. Li­ga ža­lin­giau­sia dai­gams. Įdum­ban­čios pail­gos ru­dos dė­mės at­si­ran­da jau ant skil­čia­la­pių. Pa­žeis­ti dai­gai žūs­ta, su­si­da­ro ant­ri­nės in­fek­ci­jos ži­di­niai. Vė­liau ap­si­krė­tu­sių au­ga­lų la­pai, lap­ko­čiai, stie­bai bū­na iš­mar­gin­ti ru­do­mis įdum­ban­čio­mis tam­ses­niais kraš­tais dė­mė­mis.

Ant ankš­čių dė­mės ap­skri­tos, gi­liai įdum­ban­čios, ap­juos­tos raus­vai ru­du ar gels­vu ap­va­du. Pa­žeis­to­se au­ga­lo vie­to­se, dau­giau­siai ankš­čių dė­mė­se, su­si­da­ro smul­kūs balz­ga­ni ar raus­vi kū­ne­liai – acer­vu­liai. Li­ga plin­ta spo­ro­mis, ku­rias di­de­liais at­stu­mais per­ne­ša vė­jas, lie­taus la­šai, vabz­džiai. Pu­pe­lės de­gu­liais la­biau ap­si­kre­čia vė­juo­tu lie­tin­gu ar ūka­no­tu šil­tu (tem­pe­ra­tū­ra 13-260C, op­ti­ma­li - 200C) oru. Ser­gan­čių pu­pe­lių ankš­ty­se iš­au­ga ap­si­krė­tu­sios, su ru­do­mis dė­mė­mis sėk­los. Gry­bas jo­se iš­lie­ka gy­vy­bin­gas iki 9 me­tų.