Obelinis lapinis gumbauodis

Jo pažeidimai atpažįstami iš siaurai užlenktų lapų kraštų, kurie būna sukietėję, o po jais slepiasi rausvos spalvos lervos. Kenkėjas palyginti naujas – anksčiau duomenų apie jo plitimą šalyje nebuvo. Dabar gumbauodžių vis dažniau aptinkama jaunuose ir intensyviai auginamuose versliniuose obelų soduose. Specifinių insekticidų nėra. Obelų apsaugą nuo šio kenkėjo komplikuoja tai, kad jo lervos greitai užlenkia lapo kraštą ir insekticidai ten sunkiai patenka. Uodeliai mažučiai, apie 2 mm ilgio, tamsiai rudi, permatomais sparnais, ilgomis kojomis ir antenomis. Skraido sprogstant obelų lapams. Kiaušinius deda ant viršūninių jaunų neišsiskleidusių lapų ir ūglių. Lervos maitinasi ir vystosi užlenktame lapo pakraštyje, ant vieno lapo būna keliolika lervų. Per metus išsivysto 2–3 generacijos. Insekticidai efektyviausi tada, kai lapai dar nėra sukietėję. Vėliau apsauga rezultatų neduoda.