Obe­li­nis žied­graužis

Pa­žei­džia obe­lų, re­čiau kriau­šių, pum­pu­rus ir žie­dus. Be­si­mai­tin­da­mi per­žie­mo­ję va­ba­lai pum­pu­ruo­se išgraužia 0,5–1,5 mm sker­smens duo­bu­tes, ku­rios pa­ru­duo­ja. Žied­la­piams kren­tant, pa­žeis­ti žie­dai nu­sto­ja vys­ty­tis, neiš­si­sklei­džia, ru­duo­ja ir džiūs­ta. Vė­liau pa­žeis­tų žie­dų šo­nuo­se ma­ty­ti ap­va­lios sky­lu­tės. Va­ba­lai 3,5-6 mm il­gio, ru­di, su il­gu straub­le­liu. Ant­spar­nių už­pa­ka­li­nė­je da­ly­je yra įstri­ža V for­mos švie­si juos­te­lė. Ler­vos bals­vai gels­vos su ru­da gal­va, lė­liu­kės gels­vos. Ler­vos ir lė­liu­kės vys­to­si pa­žeis­tuo­se, neiš­si­sklei­du­siuo­se ir su­džiū­vu­siuo­se žie­duo­se.

Obe­li­niai žied­grau­žiai la­bai iš­plin­ta, kai pa­lan­kios žie­mo­ji­mo są­ly­gos, kai vi­du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra žie­mą yra di­des­nė už dau­gia­me­tę vi­du­ti­nę. Ken­kė­jai kas­met gau­siai išplin­ta ir pa­da­ro daug žalos. Ma­siš­kai jiems plis­ti pa­lan­kes­nės są­ly­gos di­de­liuo­se pra­mo­ni­niuo­se, pras­čiau pri­žiū­ri­muo­se so­duo­se. Žied­grau­žiai ypač daug ža­los pa­da­ro, kai obe­lys žy­di sil­pnai ar la­bai sil­pnai.