Ropiniai baltukai

Ropiniai baltukai – vieni iš labiausiai paplitusių kopūstinių daržovių kenkėjų. Vikšrai minta taip pat kryžmažiedžių piktžolių lapais. Kenkėjai išgraužia lapuose netaisyklingos formos skyles, palikdami tik gyslas ir dalį minkštimo prie jų. Gūžėse, žiedynuose išgraužia landas, užteršia jas savo išskyromis, nuo ko daržovės pūna. Ropinio baltuko drugelis panašus į kopūstinio, tik mažesnis (40-50 mm ilgio). Priekiniai sparnai gelsvai balti, jų viršūnė pilka. Ant patelės sparnų yra dvi juodos dėmelės, ant patino – viena. Užpakaliniai sparnai iš viršaus balti, priekiniame jų pakraštyje yra juoda dėmelė. Pirmos kartos drugiai pradeda skraidyti gegužės pradžioje. Kiaušiniai geltoni, sunkiai pastebimi, sudėti pavieniui. Šaltas ir lietingas oras drugelių skraidymo metu apsunkina kiaušinėlių dėjimą. Per daug sausu oru kiaušinėliai sunkiai prisitvirtina prie lapo paviršiaus, nubyra žemėn. Po 7-10 dienų išsirita vikšrai. Jie užauga iki 20-24 mm ilgio, turi 8 poras kojų. Jų kūnas žalsvas, apaugęs trumpučiais aksominiais plaukeliais. Per nugarą eina gelsva juostelė. Kenkia apie 20 dienų, po to virsta lėliukėmis. Žiemoja lėliukės ant medžių kamienų, tvorų, pastatų sienų ir ant piktžolių. Daugiausiai žalos padaro šiltą, ne per daug lietingą vasarą, auginant kopūstines daržoves po kopūstų.