Saracen DeltaAugalų apsaugos produktų palyginimasAugalų apsaugos produktų palyginimasPranešti apie neatitikimusPranešti apie neatitikimus

SARACEN DELTA yra sisteminis herbicidas, skirtas sudygusių ir augančių lipikų (ir kitų vienmečių dviskilčių) piktžolių naikinimui žieminių kviečių, žieminių miežių, rugių, kvietrugių, vasarinių kviečių ir vasarinių miežių pasėliuose bei sėkliniuose varpinių žolių pasėliuose.

VEIKIMO POBŪDIS
Florasulamas sustabdo piktžolių amino rūgščių sintezę slopindamas acetolaktato sintazės baltymą. Veikliai medžiagai jautrių piktžolių augimas sustabdomas jau po keleto valandų, nors regimas efektas gali pasireikšti tik po keleto dienų. Pirmiausiai augalų viršutiniuose meristeminiuose audiniuose pasireiškia chlorozė ir nekrozė. Nauji viršūniniai lapai apvysta. Šie reiškiniai palaipsniui apima likusias augalo dalis. Kai kurių rūšių augalų lapų gyslos paraudonuoja. Idealiomis augimo sąlygomis piktžolės gali visiškai nudžiūti po 7-10 dienų, nepalankiomis sąlygomis tai gali užtrukti iki 6-8 savaičių. Diflufenikanas yra piridinkarboksamidas, herbicidas, priklausantis nikotinanalidų grupei. Šie herbicidai lėtina augalų ląstelėse vykstančią karotenoidų biosintezę. Karotenoidai yra augalams būtini pigmentai, padedantys absorbuoti fotosintezės metu sukurtos energijos perteklių. Dėl karotenoidų trūkumo augalų ląstelės blykšta ir galiausiai suyra. Šis spalvos išblukimas lengviausiai pastebimas naujuose augalų audiniuose – jie būna balti ar beveik balti. Diflufenikano povekis yra tiek kontaktinis, tiek išliekamasis. Palankiomis augimui sąlygomis išliekamasis poveikis gali trukti iki 8 savaičių. Veiklioji medžiaga patenka į augalą per lapiją bei dygstančių sėklų ar daigų augimo taškus. Diflufenikanas stipriausiai veikia jaunas, sparčiai augančias piktžoles.

NAUDOJIMO NURODYMAI

ŽIEMINIAI KVIEČIAI, ŽIEMINIAI MIEŽIAI, RUGIAI IR KVIETRUGIAI
Apdorojimų skaičius: 1
Augalų vystymosi tarpsnis (BBCH) apdorojimo metu, min – max: 20 – 29
Didžiausia naudojimo norma ml/ha: 75

Augalų vystymosi tarpsnis (BBCH) apdorojimo metu, min – max: 30 – 32
Didžiausia naudojimo norma ml/ha: 100

VASARINIAI KVIEČIAI IR VASARINIAI MIEŽIAI
Apdorojimų skaičius: 1
Augalų vystymosi tarpsnis (BBCH) apdorojimo metu, min – max: 20 – 29
Didžiausia naudojimo norma ml/ha: 75

Augalų vystymosi tarpsnis (BBCH) apdorojimo metu, min – max: 30 – 32
Didžiausia naudojimo norma ml/ha: 100

SĖKLINIAI VARPINIŲ ŽOLIŲ PASĖLIAI
Apdorojimų skaičius: 1
Augalų vystymosi tarpsnis (BBCH) apdorojimo metu, min – max: 20 – 29
Didžiausia naudojimo norma ml/ha: 75

Augalų vystymosi tarpsnis (BBCH) apdorojimo metu, min – max: 30 – 32
Didžiausia naudojimo norma ml/ha: 100

Naikinamos piktžolės
Piktžolių jautrumas nurodytas laikantis SANCO/ 10055/2013 reikalavimų: labai jautrios, kai preparato efektyvumas yra 95 – 100%, jautrios, kai efektyvumas 85 – 94,9%, vidutiniškai jautrios – 70 – 84,9%, vidutiniškai atsparios 50 – 69,9%.

Labai jautrios: Vaistinės žvirbliarūtės (Fumaria officinalis), Paprastosios gaivos (Lapsana communis), Dirviniai bobramuniai (Anthemis arvensis), Daržinės žliūgės (Stellaria media), Veronikos (Veronica species), Paprastieji kiečiai (Artemisia vulgaris), Aklės (Galeopsis species)
Jautrios: Savaime išsisėję rapsai (Brassica napus), Rugiagėlės (Centaurea cyanus), Dirvinės usnys (Cirsium arvense), Kibieji lipikai (Galium aparine), Trikertės žvaginės (Capsella bursa-pastoris), Aklės (Galeopsis species), Ramunės (Matricaria species), Aguonos birulės (Papaver rhoeas), Vijokliniai rūgčiai (Polygonum convolvulus), Garstukai (Sinapis arvensis), Dirvinės čiužutės (Thlaspi arvense), Dirvinės našlaitės (Viola arvensis), Smulkiažiedės galinsogos (Galinsoga parviflora)
Vidutiniškai jautrios: Dirviniai vijokliai (Convolvulus arvensis), Plačiosios balandūnės (Atriplex patula), Dirviniai raguoliai (Consolida regalis), Raudonžiedės notrelės (Lamium purpureum)
Vidutiniškai atsparios: Baltosios balandos (Chenopodium album)

Karencijos laikotarpis
Karencijos laikotarpis iki derliaus nuėmimo varpiniams javams ir varpinių žolių šiaudams netaikomas, nes augalai turi būti vėliausiai apdorojami pakankamai ankstyvų vystymosi tarpsnių metu. Jei apdorotas pasėlis dėl kokių nors priežasčių žuvo ir jo vietoje ketinama auginti varpines žoles ar varpinius javus žaliam pašarui, rekomenduojama augalus sėti praėjus bent 7 dienoms nuo buvusio pasėlio apdorojimo. Pastaba: Žolės iš apdorotų sėklinių varpinių žolių pasėlių negalima sušerti gyvuliams.

APDOROJIMAS
Sąlygos apdorojimo metu ir po jo Apdorojami žemės ūkio augalai neturi būti paveikti streso dėl šalčio, sausros, kenkėjų padarytos žalos, maisto medžiagų trūkumo. 7 dienas po pasėlio apdorojimo žemė neturi būti dirbama.

Atsparumo mažinimo priemonės
Florasulamas yra acetolaktato sintazės baltymo (ALS) inhibitorius, Herbicidų atsparumo (HRAC) kodas B. Diflufenikanas yra piridinkarboksamidas, Herbicidų atsparumo (HRAC) kodas F1.
Pagal HRAC atsparumo išsivystymo tikimybę, herbicidui priskiriama vidutinė ir aukšta atsparumo išsivystymo rizika. Todėl pareiškėjas turi pateikti atsparumo išsivystymo mažinimo strategiją.
SARACEN DELTA sudėtyje yra dvi veikliosios medžiagos - florasulamas (acetolaktato sintazės baltymo (ALS) inhibitorius, herbicidų atsparumo (HRAC) kodas B) ir diflufenikanas (piridinkarboksamidas, Herbicidų atsparumo (HRAC) kodas F1).
Siekiant išvengti piktžolių atsparumo atsiradimo, griežtai laikykitės HRAC rekomendacijų:
1. Taikykite integruotą piktžolių kontrolės sistemą.
2. Mišiniuose, paeiliui ar skirtingais metais tame pačiame lauke naudokite skirtingo veikimo pobūdžio herbicidus, naikinančius tas pačias piktžoles.
3. Naudokite pilną herbicido rekomenduojamą normą ir nurodytu laiku.
4. Panaudoję herbicidą, patikrinkite lauką, ar buvo sunaikintos piktžolės. Neleiskite piktžolėms daugintis vegetatyviškai ir sėklomis.
5. Vienaskiltėms piktžolėms naikinti tame pačiame pasėlyje ALS inhibitorių nenaudokite daugiau nei vieną kartą.
SARACEN DELTA registracijos laikotarpiu, naudokitės naujausiomis oficialiomis atsparumo išsivystymo rizikos mažinimo rekomendacijomis arba dėl naujausios informacijos kreipkitės į produkto gamintojo įgaliotus atstovus.

APRIBOJIMAI
Žuvus pasėliui
Jei SARACEN DELTA preparatu apdorotas pasėlis pavasarį dėl kokių nors priežasčių žuvo, po jo galima sėti tik šiuos žemės ūkio augalus: vasarinius kviečius, vasarinius miežius, vasarines avižas, kukurūzus ar svidres.

Po derliaus nuėmimo
Nuėmus SARACEN DELTA preparatu apdorotų augalų derlių, po jų tais pačiais metais galima sėti varpinius javus, rapsus, pupas, varpines žoles, sodinti bastutinių šeimos daržoves. Jei vasara buvo sausringa, rapsų augimas iš pradžių gali būti pastebimai vangesnis, tačiau vėliau augalai kompensuoja šį atsilikimą, todėl derlius nesumažėja.
Augalai, kuriuos kitais metais galima auginti lauke, kurio pasėlis buvo apdorotas SARACEN DELTA preparatu: varpiniai javai, rapsai, pupos, varpinės žolės, linai, žirniai, cukriniai runkeliai, bulvės, kukurūzai, dobilai (varpinių žolių – dobilų mišiniuose), morkos, bastutinių šeimos daržovės. Pasėlio apdorojimo preparatu metu būtina užtikrinti, kad vėjas tirpalo lašelių nenuneštų ant kito pasėlio ar kitų augalų.

Tirpalo ruošimas
Prieš purškimo darbus būtina patikrinti visas žarnas, filtrus ir purkštukus, įsitikinti, kad purkštuvas yra švarus ir tinkamai nustatytas. Užpildykite švariu vandeniu pusę purkštuvo talpos, pradėkite maišyti ir supilkite reikiamą preparato kiekį tiesiai į talpą. Gerai išmaišyti, po to pripildyti trūkstamą vandens kiekį.

Apdorojimo technika ir tirpalo norma
Rekomenduojama tirpalo norma 150-300 l/ha. Naudojant įprastinius hidraulinius purkštuvus, tirpalas turi būti purškiamas vidutinių ar stambių lašų režimu. Slėgis neturi viršyti 2,5 barų (36 psi). Negalima purkšti arti preparatui jautrių žemės ūkio kultūrų. Geriausių rezultatų galima pasiekti naudojant 80 - 110° purkštukus, išpurškiančius 200 – 250 l ha-1 esant 1,5 – 2,5 barų slėgiui. Traktorius turi važiuoti 4 – 9 km h-1 greičiu. Dėl per aukštai pakelto rėmo ar per didelio greičio išpurškiamas srautas gali būti vėjo nuneštas į šoną.
Tirpalo maišyklė turi būti įjungta viso purškimo metu.
Paruoštą tirpalą reikia nedelsiant išpurkšti, negalima jo palikti tirpalo purkštuvo talpoje ilgam.

Pastaba:
Augalų apsaugos produkto nenaudoti, kai oro temperatūra yra aukštesnė nei 25º C arba vėjo greitis yra didesnis nei 3 m/s.
Augalų apsaugos produkto naudotojai privalo žemės sklypą apdoroti tokiu būdu, kad būtų išvengta tirpalo dulksnos patekimo į gretimus žemės sklypus ir į gyvenamųjų bei negyvenamųjų pastatų teritorijas.

PURKŠTUVO PLOVIMAS
Norint išvengti žalos kitiems žemės ūkio augalams, įranga po purškimo turi būti gerai išplauta. Baigus purkšti kruopščiai išplaukite purkštuvą švariu vandeniu, paplavas reikia išpurkšti ant apdoroto ploto. Užpildykite talpą vandeniu purkšuvo išorės plovimui. Šis plovimas turi būti atliekamas saugioje vietoje – bio-aikštelėje ar apdoroto pasėlio lauke. Paplavos negali patekti į drenažą, šulinius ar paviršinius vandenis. Tuomet plaukite purkštuvą naudodami amonio druskų pagrindu pagamintą ploviklį:
- pusę talpos užpildykite vandeniu ir įpilkite rekomenduojamą valiklio kiekį; išmaišykite ir trumpam paleiskite tirpalą per purkštuvo vamzdžius ir žarnas; pilnai užpildykite talpą ir 15 minučių maišykite tirpalą; išleiskite visą tirpalą per vamzdžius ir žarnas;
- purkštukai ir filtrai turi būti nuimti ir išplauti atskirai, naudojant amonio druskų pagrindu pagaminto ploviklio tirpalą: 10 litrų vandens turi tekti 50 ml amonio;
- išskalaukite talpą švariu vandeniu (ne mažiau vienos dešimtosios talpos tūrio) ir išleiskite vandenį per vamzdžius ir žarnas.
Šis plovimas taip pat turi būti atliekamas saugioje vietoje – ( pvz.: bio-aikštelėje). Paplavos negali patekti į drenažą, šulinius ar paviršinius vandenis.

Skirtas profesionaliajam naudojimui